The Cat Lady
Some of you have already heard about one Irish blood woman which I called the Cat Lady. I met her on my first day at my work in cafe.She wore colorful vintage style jacket. Her bright Irish ginger hair was put together in a ponytail, but some of them tried to get out. She gently asked me where I was from, her eyes were full of interest. As many of people here she did it in very gingerly way, because it is not polite to ask others where they are from even it is so obvious that they are  foreigners. Surprisingly she knew where Lithuania was. I was told  that she came here from Ireland and she was a widow for a few years. She was complaining about her nose and told me  that she would like to have an Italian nose, because her face looks  uninteresting. Suddenly she changed our conversation from nose to pets, especially cats. I am not proud that I made a lie that I kept two  kittens in Lithuania and created their whole life stories. This amazing lady was looking at me with her burning eyes while she was telling  stories about her own cats and asked me with hope if I owned one.  Then automatically the white lie came from my mouth… however I  do not feel that I did something really wrong when I  remember her happy face while she was listening for my lies. She  said that my stories delighted her lonely heart. From that day every  time she comes to the cafe she gives me a smile and tells something about her cats. 
Kačių Dama
Keliems žmonėms jau pasakojau apie airiško kraujo ledi, kurią  praminiau Kačių Dama. Su ja susipažinau pačią pirmą savo darbo  kavinėje dieną. Ji vilkėjo spalvotą, vintažinio stiliaus švarkelį. Jos  ryškūs ir jau gerokai praretėję airiški plaukai buvo tvarkingai surišt  gumele, tačiau kelios neklusnios sruogos vis bandė pabėgti. Ji manęs nedrąsiai, bet labai smalsiomis akimis paklausė iš kur aš. Kaip ir  dauguma kitų, jie tai daro labai nedrąsiai, nes čia kaip ir nelabai  priimtina klausinėti kitų, iš kur jie atvyko, nors ir akivaizdžiai ne  vietiniai ir kelia didelį smalsumą. Mano nuostabai, ji puikiai žinojo,  kur yra Lietuva. Ji man papasakojo, kad yra airų kilmės ir jau keli  metai kaip našlė. Pripažino, kad norėtų turėti itališką nosį, nes jai jos bruožai tiesiog neįdomūs. Ir netikėtai nuo nosies mūsų tema pakito  iki naminių gyvūnėlių, tiksliau kačių. Nesididžiuoju, bet teko  pameluoti, kad Lietuvoje auginau dvi katytes, net sukūriau visą jų  gyvenimo istoriją. Šita žavioji ledi su tokiom degančiomis akimis  papasakojo apie savo augintines ir su didele viltimi paklausė, ar aš jų turiu. Tada tiesiog automatiškai baltas melas išbėgo iš mano burnos..Tačiau pamačiusi, kaip ji apsidžiaugė klausydamasi mano melų,  nesijaučiau padariusi kažką blogo. Ji pasakė, kad mano istorijos  pradžiugino jos vienišą širdį. Dabar kas kartą atėjusi į kavinukę, ši  ponia man meiliai nusišypso ir  papasakoja, ką nors apie savo kates.