Pasigardžiavimas

Relish

This “Little Pearl” is about relish. There was a lady sitting next to 25th table that you could not notice. She came in cafe area with such a gracious manner from a bookshop area. She wore a dress like from old manor. The picture of character from novels of Jane Austin appeared in my mind. Her long black dress was decorated with lace and pretty high collar with matching hat, shoes and black gloves. She was very polite and ordered English Breakfast Tea and crepes with chocolate. She did everything in such irreproachable manner, she even drunk tea with her short finger keeping straight. I could not get my eyes of her, so could not resist to come to her and told her that she looked stunning. She  nicely smiled to me and thanked me, she told me people did not say that to her often, they just looked weird at her. I was not surprised because it seemed that I was talking to a creature from the last century. Mostly I was amazed about the way she was eating crepes. Her eyes were burning from desire and there was no manners anymore. If you have ever seen the scene of eating dinner at grandmother’s party in the movie “Chocolate” you would understand what I am writing about. Her face was covered with chocolate, it was even on a top of her nose. Of course she reborn after finishing eating, cleaned herself in excellent manners and continued to drink her tea. I still feel amazed of the picture of her. It was the first time I met her.
Ir dar vienas “Perliukas” apie pasigardžiavimą. Prie dvidešimt penkto staliuko prisėdo dama, kurios nepastebėti būtų neįmanoma. Ji iš knygyno zonos gracingai įžengė į kavinukės teritoriją. Vilkėjo suknelę tarsi damos iš seno dvaro. Man prieš akis išniro rašytojos Šatrijos Raganos portretas. Ilga juoda suknele, papuošta nėriniais, gana aukšta apykakle, prie jos priderinta skrybėlė, bateliai ir juodos pirštinaitės. Ji buvo be galo mandagi, užsisakė arbatos ir blynelių. Viską darė nepriekaištingomis manieromis, net arbatą gėrė kaip tikra aristokratė: puodelį laikydama dviem pirštais ir ištiesusi mažąjį pirštelį. Iš susižavėjimo negalėjau atitraukti nuo jos akių ir nesusilaikiusi priėjau jai pasakyti, jog ji labai žavinga. Ji man maloniai nusišypsojo ir padėkojo, pasakiusi, kad žmonės retai jai tai sako, daugiau žiūri su nuostaba. Aš nesistebiu, nes į ją žiūrint atrodo, kad prieš tave sėdi žmogus atgijęs iš Džeinės Ostin romanų. Tačiau labiausiai mane sužavėjo kaip ji valgė blynelius. Jos akys tiesiog degė ir iš to malonumo dingo visos manieros. Jei esat matę filmą “Šokoladas” ir prisimenat sceną, kai svečiai močiutės šventėję pirmą kartą valgė šokolado pagrindu pagamintą vakarienę. Jų veidai buvo nusitepę šokoladu ir jų akys degė iš susižavėjimo. Taip atrodė ir ši moteris. Net jos skuostai ir nosies galiukas buvo šokoladiniai. Žinoma, baigusi valgyti, ji vėl tarsi atgijo ir nepriekaištingomis manieromis susitvarkė ir tęsė arbatos gėrimą. Mane jos vaizdinys iki šiol žavi.