Nathan
This story is about one amazing man I met here. I have to admit that I delayed to write this story as much as I could. It is because I didn’t know how to represent this person on the right way. And the other reason is that this story touched me so deeply that during the interview I almost could handle tears in my eyes, it couldn’t get out of my head for days. I cried because I felt bad about this person. After this interview I called my parents and told them how happy and grateful I was that I have never seen violence in my family, I understood that problems in my family were nothing comparing what other people grow up with. This person has a lion heart and one of the most gently souls I have ever seen. I represent you my friend Nathan. I am so grateful that he trusted me to publish his story.
The first time when I saw him I understood that there was something about him, he was wearing workers clothes and was all covered in dirt, however his eyes were full of hope and smiling. I couldn’t wait till I have an opportunity to hear more about him. When we had to introduce ourselves to everybody, he mentioned that he had a difficult background and his goal at the Institute is to find the way how to help young kids who grow up in the similar situation he was growing in. So I asked him to write about him, however it was much worse that I thought and I wasn’t prepare for that.
Nathan grew up in environment where he always felt afraid. His father was a drug addict and left his family when Nathan was at the age of one. His mother always found men who were using physical violence. He was always afraid to leave home, because sometimes men where trying literally to kick the door to get into a house. He told me about a few moments which still hunts him time after time. He feel responsible for them. One time Nathan was spending time with his friends and got a call from his little sister that she was so scared. He came home as fast as he could and found the guy beating his mother and keeping her on the other side of the window and his little sister was screaming and crying in the corner. The other time he heard his mother’s scream during the dream and when he ran to see what was happening once again he saw her mum in the similar situation. From that day he never went to sleep before he was sure that everybody was sleeping, because he still thinks that his mother could get less punches in her face if he wasn’t sleeping. He never left home without the reason, started to skip school, use drugs and alcohol. One time he overdosed - that was the point where he started to change his life.
Nathan is one of the best examples how you can learn to control you own life. He said that the main problem for him now is to get use to the feeling of happiness. There was no such feeling for the most time in his life. One of the most amazing things about him that he is not angry with his parents at all. The only a bit bad thing that he said about his mom was that maybe she was a bit selfish during those years because she wanted to be loved so much that she stayed with these guys. During one year Nathan has to be a legal guardian for his little sister, because their mother had to spend some time in jail. However you will never heard a bad word about his family, he would like to recover his relationship with his father and always mentions that he loves his mom very much and is grateful for her for all. When he was talking about his sister there was the biggest smile in his face and his eyes was full of love and proud. Every year she sends him a card on the fathers day and thanks him for being her big brother - father, he admitted that he cries every time. The most amazing thing that even he is still recovering and dealing with his problems his heart is full of eager to help kids, give them a shelter and hope. With all my heart I hope he will be succeeded.
There are more things that he shared with me, however I thing it is enough to understand his situation. This story made me realize how happy I was growing up in loving family. Most of the time I describe my life as a safe burble where I never had to feel afraid at all. Also it is the perfect example how you can fix yourself even if you were damaged in all possible ways.
Ši istorija yra apie vieną nepaprastą vyrą, kurį sutikau čia. Turiu pripažinti, kad šios istorijos rašymą atidėliojau kiek įmanoma ilgiau. Neradau tinkamiausio būdo perteikti o istoriją. Kita priežastis - mane ji sukrėtė taip stipriai, kad klausydamasi jos vos galėjau sulaikyti ašaras, ji nepaliko manęs dar kelias dienas. Verkiau, nes man buvo gaila šio nuostabaus vyro. Po šio interviu paskambinau savo tėvams pasakyti kokia dėkinga ir laiminga esu, jog niekada neteko patirti ir matyti smurto savo šeimoje, ir mūsų šeimos bėdos buvo labai mažos palyginti su tuo, kuo kiti auga. Šis žmogus turi liūto širdį ir vieną jautriausių sielų, kurias esu mačiusi. Pristatau Jums savo bičiulį Neitaną, esu be galo dėkinga, kad jis patikėjo man savo istoriją.
Jau pirmą kartą jį pamačius, supratau, kad jis turi savyje kažką ypatingo. Jis vilkėjo darbininko rūbus ir buvo visas purvinas, tačiau jo akys šypsojosi ir buvo pilnos vilties. Negalėjau sulaukti galimybės išgirsti daugiau apie jį. Kai turėjo prisistatyti vieni kitiems, jis paminėjo, kad turėjo sunkią praeitį ir dabar jo tikslas čia surasti būdą, kaip galėtų padėti vaikams, kurie yra tokioje aplinkoje, kurioje jis pats užaugo. Tai gi, aš paprašiau jo pasidalinti savo istorija su manimi, tačiau tai buvo daug baisiau nei aš tikėjausi ir aš nebuvau tam pasiruošusi.
Neitanas užaugo aplinkoje, kurioje jis nuolat buvo apsuptas baimės. Jo tėvas buvo narkomanas ir paliko šeimą, kai Neitanui buvo vieneri metukai. Jo mama nuolat susirasdavo vyrus, kurie smurtaudavo prieš ją visais įmanomais būdais. Jis jautė nuolatinę baimę palikti namus, kad galėtų apginti savo mamą, nes kartais vyrai tiesiogine to žodžio prasme išspirdavo duris, jog patektų į namus. Jis man papasakojo apie keletą įvykių, kurie iki šios jam neduoda ramybės, jis jaučiasi dėl jų atsakingas. Vieną kartą, jam paskambino sesuo mirtinai persigandusi, tuo metu Neitanas leido laiką su draugais. Grįžęs kiek begalėdamas greičiau jis rado savo mamą eilinį kartą mušamą ir kabančią kitoje lango pusėje. Jo sesuo stovėjo kampe klykdama ir verkdama. Kitą kartą jis išgirdo savo mamos klyksmą per sapnus, nubėgęs pažiūrėti, kas vyksta rado savo mamą panašioje situacijoje. Nuo tos dienos jis niekada neidavo miegoti, kol nebūdavo įsitikinęs, jog visi miega. Jis yra įsitikinęs, kad jei nebūtų tada miegojęs, būtų galėjęs greičiau padėti mamai ir jį būtų gavusi bent keletą smūgių mažiau. Nuo tos dienos niekada nepalikdavo namų, jei tam nebūdavo rimtos priežasties, pradėjo praleidinėti pamokas, vartoti alkoholį ir narkotikus.​ Vieną kartą jis perdozavo narkotikų - tai buvo taškas nuo kurio jis pradėjo keisti savo gyvenimą.
Man šis žmogus yra puikus pavyzdys, kaip mes pays galime kontroliuoti savo gyvenimą. Jis man prisipažino, kad dabar sunkiausias dalykas yra apsiprasti su laimės jausmu. Šio jausmo jis nepažinojo didžiąją savo gyvenimo dalį. Vienas nuostabiausių dalykų jo klausantis yra tai, kad jis nejaučia jokios neapykantos savo tėvams. Vienas šiek tiek piktesnis dalykas, ką jis paminėjo apie savo mamą buvotai, jog jis mano ją buvusią galbūt šiek tiek savanaude tuo metu kai ji buvo su tais vyrais tik dėl to, kad be galo troško būti mylima ir jai neužteko jos vaikų meilės. Vienerius metus, ką tik sulaukęs pilnametystės, jis turėjo tapti savo sesutės globėju, kuomet jo mama turėjo šik tiek laiko praleisti kalėjime. Kad ir kaip bebūtų, niekada  iš jo neišgirsi nei vieno blogo žodžio apie savo šeimą. Jis norėtų atstatyti santykius su savo tėvu ir visada pamini kaip myli savo mamą ir yra jai dėkingas, kad visada jautėsi jos mylimas ir jam netrūko maisto bei turėjo stogą virš galvos. Jo veide pasirodė didžiulė šypsena kuomet jis pasakojo apie savo seserį, jo akyse pasirodė be galinė meilė ir pasididžiavimas. Kiekvienais metais tėvo dienos proga ji jam atsiunčia atviruką ir padėkoja jam už buvimą jos vyresniuoju broliu - tėčiu. Jis man prisipažino, kad kaskart jis pravirksta gavęs jos atviruką. Nuostabiausias dalykas, kad jis vis dar kas dieną kovodamas su savo problemomis, trokšta padėti kitiems, suteikti jiems vilties ir ramstį. Visa širdimi viliuosi, kad jam tai pavyks.
Yra dar daugelis kitų dalykų, kuriais jis su manimi pasidalini, tačiau jau pakankamai pasakiau, jog suprastumėt jo istoriją. Ši istorija man padėjo dar kartą suprasti, kokia aš laiminga užaugusi mylinčioje šeimoje. Dažnai savo gyvenimą palyginu su saugiu burbulu, kuriame man nei karto neteko patirti baimės jausmo. Ši asmenybė - pavyzdys kaip gali susitvarkyti save ir savo gyvenimą, nesvarbu kaip smarkiai buvai sudraskytas visais įmanomais būdais.