Lachlan
Today I would like to share a story of my local friend Lachlan (some of you know him as Lachie). I think that he is one of those  people who can inspire others. I am honored to call him one of my best friends and have his permission to share his thoughts and  experience.
At this frustrating time for art when all that people need is just some food pictures on Instagram I would like to ask you to join in to  incredible trip. This is the trip to soul and life of one incredible talented human. I know how hard it is to go to an art gallery or  museum after all day at work, it is easier just to spend time next to television or computer, you don’t have to think or get up from     the sofa. It is hard when you get so many impressions just sitting and doing nothing and you don’t have to use your imagination  anymore. I want you all my dears to ask to turn off your television and read about this amazing artist and visit his gallery not leaving your home. What do you thing, maybe it is time to feed your soul?
I guess that most of you know how I look at the piece of art. I look at it with all the five senses. However the most important thing  for me is to feel that nondescript sparkle when I cannot just go away from it because I feel some kind of energy coming from that  piece of art, I cannot explain it but I feel it. This is how I feel when I look at pictures or read the articles of this person. I suggest you to visit his website www.sixesnsevens.com you will find there a beautiful, searching and gifted soul. Why did I choose this story? it is because I have not seen for ages a person who would be able to create this incredible aura all around him while he is working. I saw how the person who have found his way looks like on the day we had a photoshoot and filming at home. I could not get my eyes of him because I saw his sparkling and burning eyes while he was preparing, how respectful he carried all the equipment becoming a  part of it. He created respectful silence and aura. He was so concentrated to all the details that he seemed to be in another world, he was in trance and he left that condition just after a few hours when he finished all the work. He puts so many energy and soul to  show though the objective what he sees and feels. However he had to make some not traditional decisions and to discover himself. His life can be divided into two parts: before and after a trip to Europe. So let’s start from the beginning.
As many of you already know, I met Lachie in Lithuania, when he magically appeared in Kretinga. As people say there is nothing that He couldn’t do, if something must happen then Australian somehow can find his way to Kretinga. We met during his trip through  Europe, which he started because he wanted to move himself from daily routine. It can look strange how person who had his live  grounded and has been working well payed job for more than four years just decided to leave everything behind and find himself.  Lachlan’s life just flowed like a river on it’s way till one day he just got enough of it and then he made a decision to pack his back and go to visit his sister in England. He didn’t enjoy living what I guess is the worst thing for young people. He had reserved a few nights ant hostels in different countries (he didn’t reach some of them) and left.
As he told me he would change nothing about his trip because he met a lot of incredible people who helped him to get courage to  make his dreams come true. He is in touch with a few of them and he believe that a half of them will be in his life for ever. As he  says: you have to spend nine days with a person and you will know if you can be friend. Nothing bad had happened to him during  thetrip, he felt like all the universe watched over him. The trip had only scheduled flights and a few nights in hostels, which had to be changed a bit because suddenly instead of several days in Lithuania Lachlan spent more than a couple of weeks there and then he  adjusted his trip as he wanted at that moment. The main advice from him - do not put yourself in planning, do what you feel at that moment is the best and fallow your heart, then the best experience comes and the most beautiful memories remains. Even now  there are more than two hundred photographs on his room’s wall, which contain simply good memories. When he was asked what  the most memorable thing had happened he told the story how he met his friend at the bus station before leaving Lithuania to  Hungary. He felt very sad leaving that country and at the moment he started to worry that his bus was late he heard her voice  shouting his name. They had only five minutes, which they spent speechless - this was the best way to say goodbye to the country,  which he is still dreaming about. He mentioned that moment in his diary. There were some first times in his life that stuck in his memory like a visit to a shooting range or riding a horse. His whole trip was full of joy and discoveries, as I think he is not the only one who noticed that traveling time expands and goes to a different rhythm. In his opinion, that journey that lasted six months was like  three years in a normal life. All travel time goes a little differently: senses get stronger, people look closer... Lachlan believes that  during his journey he has matured and grown up as a man and a human. I know that there is not much information about his life  before the trip in this story, however I promised him that some things will not be made public ...
His life changed after this trip, he works and creates what he likes at this period of his life - he feels like he has discover himself.  Lachie cannot live the way he was living before the trip. This artist changed his mind about life, people and culture. When he came  back he tried to work the same job as he used to work, but he wasn’t happy there anymore and felt bad about the job everyday.  Finally he decided to study cinematography and pay more attention to photography. When he finally found out that it was what he  really wanted he left his job. It is a hard time for him now, because he doesn’t earn much money and can’t help to his family. But  Lachlan said that he wouldn’t change anything but would love to have more money. So as always the truth is as old as the earth -  you cannot buy happiness. Now this person spends most of his time helping one film company of Australia, he doesn’t get money  for that but gets much experience. During his free time Lachie makes pictures and works on his website. His present life -  continuous development and improvement.
I am blessed to have this person in my life and learn from him everyday. I watch him grow everyday. So I wanted to show him as a  perfect example of person who can inspire others. And for the end as always - LOVE, KISSES and BEST WISHES.
Šiandien dalinuosi savo labai gero vietinio draugo - Lachlan (daugelis jį žinot kaip Lachie (arba paprasčiausiai - Lokis)) pasakojimu.  Manau, kad jis vienas tų žmonių, kurie įkvepia. Man garbė, jį vadinti vienu geriausių savo draugų ir kad jis leido pasidalinti jo mintimis ir patirtimi.
Šiais sunkiais menui laikais, kai viskas, kas patenkina žmogaus poreikius yra maisto nuotraukos Intagram, aš jus noriu pakviesti į  neįtikėtiną kelionę. Kelionę į be galo talentingo žmogaus sielą ir gyvenimą. Žinau, kaip sunku po darbu grįžus namo keliauti į kokią nors meno galeriją, lengviau tiesiog prisėsti prie televizoriaus ar kompiuterio, nereikia nei galvoti, nei vargintis pakilti nuo sofos. Sunku, kai  per ekraną gauni tiek įspūdžių kai net nebereikia įsijungti savo vaizduotės. Aš noriu, Jus Brangieji, pakviesti išsijungti televizorių ir  paskaityti apie nuostabų menininką ir aplankyti jo galeriją neišeinant iš namų. Kaip manot, gal jau metas pamaitinti sielą?
Turbūt daugelis žinot kaip aš žiūriu į meną. Aš jį stebiu visomis įmanomomis juslėmis. Tačiau man svarbiausia, stebint ar klausantis  pajausti, tą sunkiai nusakomą kibirkštėlę, kai atrodo, kad žiūrėdama tiesiog negaliu atsitraukti, nes jaučiu kažkokią kūrinių perduodamą  energiją, kurios negaliu paaiškinti, tiesiog ją jaučiu. Tai gi, šitaip aš jaučiuosi, žiūrėdama į daugelį šio fotografo nuotraukų arba  skaitydama jo aprašymus. Siūlau pasižiūrėti ir paskaityti jo puslapį www.sixesnsevens.com ten pamatysit gražią, ieškančią ir talentingą  sielą. Kodėl pasirinkau jo istoriją? Todėl, kad seniai nemačiau žmogaus, kuris aplink save dirbdamas sukurtų tokią aurą. Tą dieną, kai  turėjome fotosesiją ar atlikom filmavimus, pamačiau, kaip atrodo žmogus, kuris yra savo kelyje. Negalėjau atsižiūrėti su kokiom  spindinčiomis ir degančiomis akimis jis ruošėsi, su kokia pagarba surinkinėjo apratūrą ir tarsi tapo jos dalimi, aplink save sukurdamas  pagarbią tylą. Jis buvo tiek susikoncentravęs į kiekvieną smulkmeną, kad atrodė, jog jis visai kitame pasaulyje, tarsi transe iš kurio išlindo tik po kelių valandų pabaigęs darbą. Jei žmogus šitaip dirba (vargu ar tai jis vadintu darbu) tiesiog pažaidimui namie, turėtumėt  pamatyti, ko jis tik nedaro, kad tik perteiktų objektyvu, ką mato ar jaučia. Tačiau iki šito teko patirti daugelį dalykų ir padaryti ne  tradicinių sprendimų... Jo gyvenimą galima suskirstyti į dvi aiškias dalis: prieš ir po kelionės į Europą. Tai gi apie viską nuo pradžių.
Kaip jau daugelis žino, su Lokiu susipažinau dar būdama Lietuvoje, kai jis kažkokiu stebuklingu būdu atsidūrė Kretingoje. Kaip sakoma -  Jam nėra negalimų dalykų, jei žmogus turi atsidurti tavo gyvenime, tai ir australas kažkokiu būdu atvyks į Kretingą. Mes susitikome jo  kelionės po Europą metu, į kurią jis išsiruošė norėdamas išjudinti savo labai nusistovėjusį gyvenimą. Daugeliui atrodytų labai keista, kaip ganėtinai suaugęs žmogus jau dirbęs daugiau kaip keturis metus gerai apmokamą darbą, viską metė ir išvyko savęs ieškoti. Lokio  gyvenimas tiesiog plaukė įprasta vaga, kol galiausiai jis suprato, kad jam niekas nebeteikia džiaugsmo (turbūt tai baisiausias dalykas kai jaunam žmogui taip nutinka). Galiausiai nusprendė mesti savo darbą ir išvykti į Angliją aplankyti ten gyvenančią seserį bei Europą.  Turėjo užsirezervavęs kelis viešbučius šalyse (kai kurių iš jų galiausiai net nebepasiekė), susikrovė kuprinę ir išvyko į kelionę savęs link.
Kaip jis pat sako, šioje kelionėje nieko nekeistų, nes jos metu atrado be galo daug nuostabių žmonių, kurie jį įkvepė ir padėjo pasirįžti  grįžus įgyvendinti kilusias įdėjas. Iki šiol su keliais iš jų palaiko kontaktą ir tiki, kad pusę jų išliks draugais visam gyvenimui. Kaip jis sako:  turi su žmogumi praleisti kartu devynias dienas ir tada viskas bus aišku. Jo kelionėje nenutiko nieko baisaus ar blogo, Lokis jautėsi taip,  tarsi visa kelionė eitųsi kaip sviestu patepta ir visa visata jam padėtų. Kelionė turėjo tik suplanuotus skrydžius ir kelias nakvynes  hosteliuose, kuriuos teko pakoreguoti, nes netikėtai vietoj kelių dienų Lietuvoje, ten praleido daugiau kaip porą savaičių ir tuomet savo  kelionę koreguodavo taip, kaip tą akimirką panorėdavo. Tai gi jo patarimas visiems - nevaržykite savęs jokiais planais, darykite tai, ką tą  akimirką jaučiat esant geriausiai ir tai ką sako širdis, tada ateina geriausia patirtis ir išlieka gražiausi prisiminimai. Net dabar jo  kambaryje kabo daugiau kaip du šimtai nuotraukų, kurios jam kelia vien gerus prisiminimus. Paklaustas, kas buvo labiausiai įsimintina, jis visada pasakoja istoriją, kaip netikėtai autobusų stotyje sutiko vieną draugę, kurios nesitikėjo daugiau sutikti. Jis jautėsi tarsi jo širdis  plyštų paliekant Lietuvą ir jau pradedant jaudintis, kad jo autobusas į Budapeštą vėluoją, jis išgirdo jos balsą, šaukiantį jo vardą. Jie turėjo tik penkias minutes , kurias praleido netardami nei žodžio - tai jam buvo geriausias atsisveikinimas su Lietuva, apie kurią jis vis dar  svajoja. Ši akimirka jam buvo pati įsiminitiniausią per visą kelionę, kurią jis aprašė savo dienoraštyje. Be šio dalyko jam atmintyje įstrigo  jo pirmieji kartai gyvenime: apsilankymas šaudykloje, jodinėjimas arkliais ir maudymasis nuogiems naktyje. Visa jo kelionė bvo kupina  džiaugsmo ir atradimų, kaip manau, ne jis vienas pastebėjo, kad keliaujant laikas tarsi išsiplėčia ir eina kitokiu ritmu. Jo manymu, ši  kelionė, kuri truko šešis mėnesius atitiko tris metus normalaus gyvenimo. Viskas kelionės metu vyksta šiek tiek kitaip, pojūčiai suaštrėja, žmonės atrodo artimesni... Lachlan mano, kad šioje kelionėje jis subrendo ir užaugo kaip vyras ir žmogus. Žinau, kad šiame pasakojime apie jį perteikiau ganėtinai mažai informacios apie jo gyvenmą iki tol, bet aš jam pažadėjau, kad kai kurie dalykai bus neviešinami...
Po šios kelionės jo gyvenimas ženkliai pasikeitė, dabar jis kuria ir dirba tai, kas jam patinka - jis jaučiasi atradęs save. Ir nebegali gyventi taip, kaip gyveno prieš išvykdamas. Jo požiūris į gyvenimą ir žmones bei kultūrą pasikeitė. Grįžęs iš kelionės, Lokis vėl įsidarbino toje  pačioje srityje, kurioje dirbo anksčiau. Kiekviena diena darbe jam buvo kaip kančia, nes jo širdis nerimo. Galiausiai priėmė sprendimą  studijuoti kinematografiją ir rimčiau užsiimėti fotografija. Supratęs, kad tai yra būtent tai ko jis nori, vieną dieną sukaupė drąsą ir metė  darbą. Žinoma, dabar jam sunkus metas, nes beveik negauna pajamų, o yra vienintelis vyras savo šeimoje ir jaučia pareigą jai padėti.  Tačiau paklaustas, ar šiuo metu ką nors keistų, atsako: ne, tik norėčiau gauti daugiau pinigų. Tai gi, nors ir nuvalkiota, bet tiesa sena kaip žemė - laimės už pinigus nenusipirksi. Šiuo metu jis pagrindinę laiko dalį praleidžia dirbdamas su Australijos kino kompanija, pinigų už tai negauna, bet kaupia neįkainojamą patirtį. Laisvomis dienomis fotografuoja, dirba ties savo puslapio tobulinimu. Dabartinis jo  gyvenimas - nuolatinis kūrimas ir tobulėjimas.
Tai gi aš turiu Dievo malonę, šį žmogų turėti savo gyvenime ir semtis iš jo stiprybės ir patirties. Kas dieną stebiu jo augimą ir tobulėjimą. Norėjau jį jums pateikti kaip pavyzdį žmogaus, kuris yra įkvėpimas ir pavyzdys. Ir kaip visada - LOVE, KISSES and BEST WISHES.