New year - new challenge

After long time of silence I finally decided to write again. There were ups and downs again. A lot of things happened. I needed to have a break and rethink what I want to do and how I want it. As always my head was full of ideas which I will present later. So this time a short resume of what happened during that time.
This year I dedicated to challenges. I want to know myself more and see how far I can go. So I came up with two main challenges this year, maybe they can sound silly and unimportant, however I have to admit that I had some addictions as we all do. This year for me is without soft drinks and new clothes.
Everybody knows how addicted I was to Coca-Cola and other sparkling drinks. It was like my morning coffee, I reach that point that I had to have a can of it every morning. I understood that actually was very bad not only because I got weight but I got so much sugar that I started to have headache. After almost a half a year I see a lot of good changes about that. I started to drink much more water, my skin got cleaner and I lost some weight. However I have to admit that first month was like a nightmare to me, my hands were shaking and I had a headache for 7 days. I felt a need of those drinks and then I got scared because I felt like a drug addict. Now I am on this level that I do not count days without Coca-Cola because I am not sure if I am going to drink it again after a year. Only one thing about this challenge is that Australia has so many soft drinks that we don’t have in Europe and I cannot taste them:))
The second and kind a funny one is to survive all year till I am going to leave Australia without buying new clothes. New clothes are like a therapy to me for everything. I came here with one luggage and now I have a full room of stuff. One reason for that is - buying makes me happy, when I go to shop of clothes I feel like a kid in a candy shop, I need to buy everything. So anytime i felt bad I bought something, the same when I felt good… So at the end I have stuff that I don’t use, I feel bad after because I spent my hard earned money. So it is already four months that I haven’t bought any new clothes. I reached that point that my clothes started to come apart. So now I became a Pinterest fan and remake my old stuff. You are going to start see results of it very soon on www.soulsingredients.com. To be honest this challenge is still very hard for me, because shops attract me as a magnet, however I found a new joy to create. It takes time and energy to remake stuff, especially when you do not have equipment and practice for that, however it gives a feeling of being proud of yourself that you made it.
And the last thing for this time is my hardest challenge of my life - to start respect and stand up for myself. My generation grew up in families where they were thought to be quiet, never complain and never say something bad to other people. Especially at work just lay your head down, forget about yourself just to keep your job even if others shit on your head. And this is how I was all my life. Always put others in front of me even if they don’t even care about me. Finally, I reached that point that I got enough of people stand on my head all the time and I started to say “no” and understand that the main person in my life is me. Of course I don’t like to be rude, however sometimes you just have to say something, because keep it inside is slowly killing you. It is better to let go things like a smoke not like a bomb after log time of keeping it inside. And I think we all have this experience in our lives. As I said this is the hardest challenge for me, because I still feel like a bad person if I say something even a bit bad to others, however I feel happier and proud of myself that I was brave enough to be honest with others and myself.
So, this is it for this time. We all have harder and easier challenges in our lives. I wish for all of us to be successful and proud of ourselves even in a small wins of it. Sometimes running from your addictions can be very hard however it gives you freedom which lets you to discover new things and respect yourself more. For the end as always lots of LOVE, KISSES and BEST WISHES.
​​

Nauji metai - nauji iššūkiai

Po labai ilgo tylos laiko nusprendžiau vėl prisėsti prie rašymo. Per tą laiką įvyko visokių dalykų, kaip visada buvo pakylimų ir nuosmukių. Man reikėjo pertraukos, kad suprasčiau, ką ir kaip noriu veikti gyvenime. Kaip visada galva pilna minčių ir idėjų, kurias pristatysiu vėliau, o šiam kartui trumpas aptarimas to, kas įvyko.​
Šiuos metus paskyriau asmeniniams iššūkiams. Noriu daugiau pažinti save ir išbandyti savo kantrybę. Tai gi, šiemet išsikėliau du pagrindinius iššūkius, kurie gali atrodyti kvaili ir nereikalingi. Tačiau turiu pripažinti, kad turiu kelias priklausomybes, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Šiais metais atsisveikinau su gazuotais gėrimais bei naujais rūbais.
Kas mane pažįsta, žino kaip labai aš mėgstu Coca-Cola ir kitus gazuotus bei spalvotus gėrimus - kuo nenatūralesnė spalva tuo labiau norisi paragauti. Ilgainiui tai tapo mano rytine kava, vienu metu išgerdavau bent skardinę šio gėrimo kas dieną. Galiausiai supratau, kad tai man tikrai nepadeda geriau gyventi, nepaisant to jog priaugau svorio dar ir prasidėjo skrandžio ir galvos skausmai. Po beveik pusės metų be šių gėrimų, pastebiu pokyčius: pradėjau gerti daugiau vandens, numečiau svorio bei mano oda pasidarė daug švaresnė. Turiu pripažinti, kad pirmasis mėnuo buvo kaip košmaras - man net rankos drebėjo kaip norėjosi siurbtelėti kokio gėrimo, taip pat teko kovoti su savaitę besitęsiančiu galvos skausmu. Jaučiausi kaip narkomanė, kai galvoje nuolat spraksėjo burbuliukai. Dabar net nežinau, ar net norėčiau vėl grįžti prie Coca-Cola pasibaigus šiems metams. Turiu pripažinti, kad vis dėlto yra šioks toks blogis šiame reikale - Australija turi tiek daug nematytų ir neregėtų gazuotų gėrimų, kurių taip norisi paragauti, tačiau negaliu:)))
Antrasis ir gana juokingas iššūkis - likusį laiką Australijoje išgyventi nenusipirkus naujų rūbų. Man apsipirkinėjimas kaip terapija: kaip man liūdna aš taip pakeliu sau nuotaiką, kai turiu produktyvią dieną taip save apdovanoju. Vis atrandu progų save apdovanoti naujais pirkiniais. Atvažiavau čia su vienu lagaminu, o dabar esu paskendusi tarp rūbų, kurių net nenešioju. Galiausiai turiu pripažinti, kad vėliau vis jausdavausi blogai po kurio laiko, nes bereikalingai išleisdavau savo sunkiai uždirbtus pinigus. Tai gi, jau šiek tiek daugiau kaip keturi mėnesiai kaip nesilankau parduotuvėse. Turiu pripažinti, kad man šis iššūkis vis dar labai sunkus, nes parduotuvės mane traukia kaip magnetas. Jose jaučiuosi kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Dabar džiaugiuosi atradusi kūrybinį džiaugsmą, nes pasiekiau tokį tašką, kai mano rūbai pradėjo plyšti. Reikia kažkaip suktis iš padėties, todėl tapau Pinterest maniake, semiuosi idėjų sutvarkyti ir patobulinti senus rūbus, rezultatais greitu laiku pradėsiu dalintis internete. Žinau, kad tai nėra kažkas labai ypatingo, tačiau tas jausmas kai laikai rankose kažką ką pats padarai yra neprilysgtamas - galiausiai pradedi savimi mažuose dalykuose ypatingai kai neturi jokios įrangos ir patirties visame kame.
Galiausiai paskutinis ir svarbiausias, ne vienų metų, o viso gyvenimo iššūkis - išmokti gerbti ir pastovėti už save. Mūsų karta užaugo aplinkoje, kurioje buvo nuolat “žaidžiama” saugiai. Mus mokė, kad reikia eiti per gyvenimą tyliai, nuleidus galvą ir kentėti dantis sukandus, kad tik išlaikytum savo darbą ar tik nepasakytum kažko negerą kitam žmogui net jei ir jis neteisus. Tokia aš ir esu visa gyvenimą - statau visus kitus pirmiau savęs, net jei tiems žmonėms aš net nerūpiu. Galiausiai pasiekiau ribą, kai nebegaliu leisti kitiems lipti man ant galvos, pradėti sakyti “ne” ir suvokti, jog svarbiausias žmogus mano gyvenime esu aš. Aišku, aš nenoriu būti nemandagi, tačiau kartais tiesiog turi pasakyti, ką manai, nes kuo ilgiau tai laikysi viduje, tuo labiau tai tave žudys. Geriau viską paleisti viską iškart kol dar tai nepavirto atomine nervų bomba. Manau, mes visi esam tai patyrę nekart savo gyvenimuose. Kaip ir sakiau - tai pats sunkiausias iššūkis: vis dar jaučiuosi labai blogai, jei reikia žmogui pasakyti kažką griežtesniu tonu. Tačiau turiu pripažinti, kad kas kartą jaučiuosi laimingesnė ir labiau savimi didžiuojuosi, jog buvau nuoširdi kitam ir sau.
Tai kaip ir viskas šiam kartui. Visi mes turime mažesnių ar didesnių iššukių savo gyvenimuose. Linkiu, kad visi pasiektume savo išsikeltus tikslus ir džiaugtumemės savimi net ir nedideliuose laimėjimuose. Kartais kova su savo priklausomybėmis gali būti labai sunki, tačiau tai mums suteikia laisvę, galimybę atrasti ir išbandyti save naujuose dalykuose ir išmoko didžiuotis savimi. Pabaigai, kaip visada - LOVE, KISSES and BEST WISHES.