The Taste of discovering. There is no bad weather there is just a bad outfit.


Today I want to share with You another day trip of mine. I know that these one day trips are nothing special to be proud of, however all of them refresh me and leave a special mark. There is no doubt I feel discovered something new, proud of myself every time I come back. I gain more courage to travel, discover and share. Sometimes one day can give you more then a week of holidays. This time I didn’t travel alone, so let's start from the beginning.
As always the hardest part is to start the first trip (I wrote about it in previous post) especially, that I haven’t traveled alone much before. I feel good to go for a walk in the city alone, there were more then a few times that I got lost and I discovered a lot of wonderful areas of Sydney. These trips are a little bit different because it is needed to prepare a bag and set an alarm earlier then usual. However the taste of discovering made me feel so good and the talk with myself did not bother me that much, so I know now that it is not a last time that I had a day trip alone. As you can see in pictures, this time I wasn’t going alone, I took a friend with me. He is the first person I met here and I can call Manuel a friend. This trip was like some kind of saying goodbye before he is going to come back to Columbia. We decided to go to the place which was recommended by a few people and packed our bags.​
Of course it would be too boring if everything would be great. When we woke up in the morning there was raining. We didn’t knew till the middle of our trip that we both have been thinking to stay in warm beds that morning, however we didn’t have courage enough to say it. I have to admit I am very happy that the weather wasn’t the reason to stay at home. At the end that rain was a good thing, it helped us to know each other better especially on a day like that. Now I know that I could travel with this person anywhere. Also it was the best way to know myself better: I found out that I could stay optimistic even if everything is going to a different direction that I expected and find joy in those things. Sometimes all you need is to turn on “the Happy” playlist and eat lunch under the rocks with the best view while you are hiding from the rain. 
We are very good in sleeping on the public transport so our trip on trains and ferries didn’t seem long. We had to run a little bit to the ferry because we were a bit late and we needed to get on it, because they are leaving just one time in an hour. We made it. I was astonished by the view through the windows as always. The day was quiet, not many people like to travel during the rain. However we met some old couples, single travelers and one Asian family, which was singing all the way and got in our photos time after time. One couple told us that we could see whales if we would go faster, we started to run with eyes full of hope. Unfortunately, this time we were not that lucky, however I was still hoping all the time and was watching to the water time after time unsuccessfully. I was so amazed by the nature, all i could think about was: if the Royal National Park looks so amazing at this weather so how wonderful it should look on a beautiful day. There is no doubt that I’m going to come back there and you should go there. 
There is another reason why I will always remember this trip. You all know how much I love coincidences. This time it is a little bit freaky, however it is worthy to be mentioned. The evening before we chose to go to the Royal National Park I was looking for a Australian movie to watch and my eyes were caught by the movie about serial killer. The target of this killer was backpackers. I got enough after a few sentences I understood that I wasn’t going to watch it and didn’t thing about it again. On the other day when we got out from ferry I saw a poster with a note “still disappeared without news”, the guy is gone since 2014. The next day after out trip my coworker told me that there was the backpackers killer in that park, the same one that movie was about. I know this is not the most happy coincidence, but it is my experience. The other thing was that there was no mobile connection most of the time. You couldn’t call for a help if you need it. That thought came to me when I saw that poster and when I was watching a few girls making pictures at the edge of the rocks which were a bit slippery in the rain. I have to admit that pictures looked great, however my body still shakes a bit when I remember those girls posing there. 
At the end, I know that trip is nothing special, however it taught me that small things like music can change your mood very quickly, the simple sandwich under the rock with magnificence view could be the best lunch you have ever had, there is no such thing as awkward silence when you are with a real friend. All strangers we met who gave us a smile or stopped for a quick chat and of course the rain made a little mark in my heart. All things depend on your point of view. I wish you all to start going on a short day trip. There are plenty places not far from us where we have never been. Don’t be afraid to kick into our asses and taste the feeling of discovering. Trust me the first time is a bit hard, however after that nothing can stop you even that you have to go alone or bad weather, it is all about how you see things.
That is all for this time, as always for the end - LOVE, KISSES and BEST WISHES:) I send You lots of hugs and warm feelings:)


Atradimo skonis. Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga.


Šiandien noriu su Jumis pasidalinti dar viena savo kelione. Žinau, kad šios vienos dienos kelionės nelabai gali kažkuo nustebinti, tačiau kiekviena jų mane atgaivina ir palieka ypatingą žymę. Be abejonės, kas kartą grįžus vakare namo jaučiuosi pasisėmusi kažko naujo, didžiuojuosi savimi ir gaunu vis daugiau drąsos ir įkvėpimo toliau keliauti, ieškoti ir dalintis. Kartais ta viena diena gali atgaivinti širdį kaip savaitė atostogų. Šįkart keliavau ne viena, tai gi apie viską nuo pradžių.
Kaip visada į pirmą kelionę (apie ją rašiau ankstesniame įraše) buvo sunkoka išsiruošti, tuo labiau, kad keliavau viena. Išlįsti pasivaikščioti po miestą niekada nėra sunku, jau daugelį kelių pramyniau ir pasiklydau ne kartą. tačiau visai kas kitą, kai tenka iš vakaro susiruošti kuprinę, nusistatyti žadintuvą daug anksčiau nei įprasta. Tačiau atradimo skonis buvo nepakartojamas ir pokalbis su savimi per daug neišvargino, todėl tada iškart supratau, kad tai nebuvo mano pirma ir paskutinė dienos kelionė. Kaip jau matėte iš nuotraukų, šįkart pasisekė rasti kompanioną. Tai vienas pirmųjų žmonių, kurį čia sutikau ir vadinu tikru draugu, ši kelionė mums buvo tarsi atsisveikinimas prieš jam grįžtant i Kolumbiją. Ilgai nesvarstę pasirinkom, jo draugo pasiūlytą vietą, suderinom laiką ir iškeliavom.
Žinoma būtų labai neįdomu ir per daug gerai jei viskas eitųsi kaip sviestų patepta. Pabudus mūsų kelionės rytą, mus pasitiko prakiuręs dangus. tada dar nežinojom, tačiau abu turėjom mintį atsisakyti keliauti, tačiau neišdrįsom prisipažinti iki įpusėjom savo kelionę. Turiu pripažinti, kad be galo džiaugiuosi, kad tada oras nesutrukdė mums, kaip visada pasitvirtino sena tiesa - blogas oras nėra priežastis likti namie. Galiausiai tas lietus suteikė savotiško žavesio ir leido dar labiau pažinti save ir draugą. Visi žinom, kad kelionėse gali pamatyti tikrą žmogaus veidą, o ypatingai ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Galiu drąsiai teigti, kad su šiuo žmogumi galėčiau ir toliau keliauti. Taip pat turėjau galimybę pažvelgti į save: jei noriu galiu neprarasti optimizmo net jei ir viskas atvirkščiai nei tikėjausi ir atrasti džiaugsmą netikėtumuose. Kartais nuotaikai pataisyti užtenka įsijungti "the Happy" muzikos rinkinį ir pietus valgyti uoloje, besislepiant nuo lietaus.
Mūsų kelionė traukiniais ir keltais nelabai prailgo, nes mums abiem labai sekasi miegoti transporto priemonėse. Teko ir rytinį prasibėgimą padaryti iki kelto, nes jie plaukia tik kas valandą, tai gi jei būtume pavėlavę, būtų tekę ilgokai laukti kito. Spėjom. Kaip visada aš ištįsusiu liežuviu negalėjau atsitraukti nuo langų ir stebėjau nuostabią gamtą. Kelionė buvo ganėtinai tyli, nelabai kas čia mėgsta keliauti lietingomis dienomis. Tačiau pavyko sutikti keletą senolių porelių , pavienių keliautojų ir vieną azijiečių šeimą, kurie visą kelią dainavo ir kartas nuo karto pakliūdavo į mūsų nuotraukas. Viena sutikta pora pasakė, kad jei paskubėsim, už kelių šimtų metrų pamatysim banginius. Išsprogusiomis ir viltingomis akimis pasileidom bėgti takeliu iki pirmojo punkto. Deja šįkart sėkmė apleido, nors aš nepasidaviau ir visą kelią žvalgiausi į tolį, tačiau nesėkmingai. Nieko bus kitam kartui. Visą kelią negalėjau atsigrožėti gamta, jei the Royal National Park palieka tokį įspūdį niūrią dieną, reikia tik pagalvoti kaip viskas ten atrodo saulėtą dieną. Be abejonės aš ten dar grįšiu. Ir jūs jei kada būsite čia, būtinai apsilankykit.
Ši kelionė man įstrigo ir dėl dar vieno dalyko. Žinot kaip man patinka sutapimai. Šįkart jis truputi šiurpokas, tačiau vertas dėmesio. Vakarą prieš ten vykstant, aš žiūrinėjau kokį australišką filmą galėčiau pažiūrėti ir mano akis užstrigo ant filmo apie serijinį žudiką. Šio žudiko taikinys buvo keliautojai, Aišku man užteko kelių sakinių ir priėjau prie kito varianto ir daugiau apie tai net negalvojau. Išlipus iš kelto, mano akis užkliuvo už skelbimo: "Vis dar dingęs be žinios", vaikinas dingęs nuo 2014 metų. Aiškų per odą perbėgo šiurpuliukas. O kitą dieną mano bendradarbė man pasakė, kad būtent tame parke siautėjo tas pats serijinis žudikas, apie kurį buvo tas filmas. Žinau, kad ne pats linksmiausias nutikimas, tačiau tai mano patirtis. Dar vienas dalykas apie kurį dabar pagalvoju, tai, jog didžiąją pasivaikščiojimo tako dalį telefonas negaudė ryšio. Jei kas nutiktų net nelabai galėtum išsikvieti pagalbos. Ši mintis man kilo dar kartą prisiminus skelbimą ir stebint kaip viena merginų kompanija tikrąją ta žodžio prasme rizikavo savo sveikata ir gal net gyvybe dėl nuotraukų. Turiu pripažinti, jos įspūdingos, tačiau man dabar dar oda šiaušiasi prisiminus kaip jos lyjant stipriam lietui pozavo ant uolų kraštų.
Nepaisant šito, ši kelionė man įstrigo dėl daugelio dalykų tokių, kaip muzika, galinti praskaidrinti nuotaiką, priešpiečiai uoloje su nepakartojamu vaizdu, jauki tyla, kuri man reiškia tikrą draugystę, tie keletas sutiktų žmonių, kurie pasitinka tave plačia šypsena ir sustoja trumpam pokalbiui ar pasidalinti įspūdžiais bei jau ne kartą minėtas lietus. Daug kas priklauso nuo požiūrio. Linkiu Jums išsiruošti į trumpą dienos kelionę, nereikia net sakyti, jog aplink kiekvieną iš mūsų yra daug neatrastų ir netoliese esančių vietų. Nepatingėkim spirtelti sau šiknon ir paskanauti atradimų džiaugsmą. Patikėkit manim tam negali sutrukdyti nei tai, kad keliausi viena/s nei blogas oras, svarbiausia tavo požiūris.
Šiam kartui tiek, kaip visada pabaigai - LOVE, KISSES and BEST WISHES:) Siunčiu Jums daug apkabinimų ir šilumos į jau gerokai atšalusią Lietuvėlę.