​​The new start 
This blog started as posts on Facebook. Finally the time has come when I understood that it is not enough space on my wall to share  everything that I want. This post should be the 20th on Facebook, however I decided to make it the1st here. So, the big day came when I officially published my blog. There are no my previous posts, this one is like a short summary for what happened and a point to start moving forward. 
There is no need to repeat that my writing started with the fact that I wanted to keep in touch with people I care about. I wanted to help them to understand at least a bit of what I feel and keep them close to me. My letters became increasingly longer and more sincere and somehow strangers started to read them. I do not know how many people read them, that is not my main goal. My goal - let out things  that I was keeping inside of myself and share the beauty of the World and incredibly wonderful people’s stories. The World is full of  wonderful small things and you all perfectly know how little things can change everything.
My story began very simply when an idea to study in Australia came into my head. The decision was made very quickly and waited to  become a realization. Finally, the opportunity came there were no questions anymore, everything was  lightning-quick: it seems that one moment I was writing a letter for advice and next one I was standing at the airport. Of course I didn’t came here alone. We came here two neighbors, we live together, however our stories very different as others who came here.
My first days were full of emotions, new discoveries and some kind of fear. Now when I remember those days when we felt so lost it  makes me laugh. It seems that those days were so long ago, now everything looks so familiar and easy to understand. I even had this  moment of the home feeling. I was walking down a street on my daily route when that feeling came to me, the feeling that I was a part of this place. I cannot remember the last time I had this feeling, I locked up it in my mind in a box of memories and I will not let it out for  a long time. I have no question anymore about the birds outside my window making strange noises in the morning. I have no fear of rats in the park anymore, there are so many of them as much as cats in streets of Vilnius. Huge birds walk and peck in park areas as pigeons in Lithuania. All of those things became  normal environment for me and I fall in love with it everyday again and again.
There were all sorts of gadgets: I have changed colleges, I found some friends and changed place of residence, I experienced the  greatest homesick in my entire life, however the most importantly I grew up a lot. I saw myself in different kinds of situations and faced with my inner demons which I kept locked up inside for a long time. I fight with them every single day and I share the result of the fight with you all. Each of my posts were, are and always will be a part of my heart, every time they are honest and open I put everything that I have in them. It is the boundless love for you, the World, human and environment which surrounds me, longing for home and the  constant joy of a taste of life experience. We all going to go on this road together and we will see what lies ahead on this road.
This time unusually short however as always - LOVE, KISSES and BEST WISHES.
​​Nauja pradžia 
Šis blog’as prasidėjo mano paprastais įrašais facebook’e. Galiausiai atėjo laikas, kai suprantau, kad vien mano sienos per mažą tam, kuo  noriu su Jumis pasidalinti. Šis mano įrašas turėtų būti dvidešimtas facebook’e, tačiau aš nusprendžiau, jog jis bus pirmasis mano puslapyje. Tai gi, atėjo didžioji diena, kai pradedu oficialiai tvarkyti savo puslapį. Senųjų mano įrašų čia nerasite, todėl šis įrašas bus savotiška  santrauka to kas buvo ir įžanga nuo kurios judėsiu tolyn.
Nebereikia kartoti, kad mano rašymo kelias prasidėjo nuo to, jog tiesiog norėjau palaikyti savotišką ryšį su man artimais žmonėm. Norėjau  padėti jiems pajausti bent dalelę to, ką jaučiu aš, taip pat išlaikyti jų artumą. Mano laiškai darėsi vis ilgesni ir nuoširdesni, galiausiai juos  pradėjo skaityti ne tik mano artimieji. Nežinau, kiek ir kas juos skaito, tai nėra mano pagrindinis tikslas. Mano siekis - pagaliau paleisti tai,  ką ilgai laikiau savyje ir dalintis su Jumis pasaulio grožiu ir nuostabiomis žmonių istorijomis. Pasaulis kupinas nuostabių mažų dalykų, o Jūs puikiai žinot, kaip smulkmenos gali pakeisti viską.
Mano istorija prasidėjo labai paprastai į galvą šovus minčiai išvykti studijuoti ir gyventi į Australiją. Sprendimas buvo priimtas labai greitai ir po truputį laukė realizacijos. Galiausiai pasitaikius progai, klausimų nebeliko - viskas įvyko žaibo greitumu: atrodo tik parašiau laišką dėl  konsultacijos, o po kelių savaičių jau stovėjau oro uoste. Žinoma, iškeliavau ne viena. Keliaujam mes dvi kaimynės, gyvenam kartu, tačiau  kaip ir visų čia atvykusių, mūsų istorijos skirtingos. 
Pirmosios dienos buvo kupinos emocijų, naujų atradimų ir savotiškos baimės. Dabar prisiminus kaip jomis plavinėjom po miestą, ima  juokas. Atrodo tai buvo taip seniai, dabar viskas taip sava ir lengvai suvokiama. Mane jau net buvo aplankęs namų jausmas. Eidama gatve, savo kasdieniu maršrutu pasijutau kaip namie, visiškai sava, tarsi būčiau šio miesto dalimi. Seniai to jausmo nebuvau jautųsi, todėl jį  užrakinau savo galvoje, prisiminimų dėžutėje ir dar ilgai nepaleisiu. Jau seniai nebekyla klausymų, kokie paukščiai ar gyvūnai kelia keistus  garsus ryte, oposumai medyje, kaip pas mus varnos šakose. Parkuose lakstančios žiurkės nebekelia baimės, jų tiek daug kaip Lietuvoje  kačių daugiabučių rajonuose. Dideli, man savotiškai gandrus primenantys paukščiai, vaikštynėja ir lesioja parkeliuose kaip balandžiai. Visi  šie dalykai tapo įprasta aplinka, kurią kas dieną įsimyliu iš naujo.
Įvyko visokiausių dalykų dalykėlių: pakeičiau koledžus, susiradau draugų, pakeičiau gyvenamąją vietą, išgyvenau didžiausią gyvenime namų  ilgesį, tačiau svarbiausia - gerokai ūgtelėjau. Pamačiau save visokiausiose situacijose ir susidūriau su ilgai giliai viduje užslėptais demonais. Kovoju su jais kas dieną ir vis dalinuosi kovos rezultatais su Jumis. Kiekvienas mano įrašas - tai dalis mano širdies, kas kartą jie nuoširdūs ir atviri, į juos sudedu viską, ką tada turiu: begalinę meilę Jums, pasauliui, žmogui ir aplinkai, kuri mane supa, namų ilgesį bei nuolatinį  džiaugsmą skanaujant gyvenimo patirtį. Keliausim toliau kartu ir žiūrėsim, kas laukia kelyje.
Šįkart neįpratai trumpai, tačiau kaip visada LOVE, KISSES and BEST WISHES.